2026 m. vasario 3 d. į Kultūros ministeriją susirinkusiems politinių institucijų atstovams LSMC Sociologijos instituto mokslininkai dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė ir dr. Karolis Dambrauskas pristatė naują strateginį įrankį – Tautinių mažumų būklės stebėsenos metodiką.
Metodiką Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymu parengė 2025 metais keturių instituto mokslininkų komanda – dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė (vadovė), dr. Karolis Dambrauskas, dr. Jolita Junevičienė ir dr. Sandra Krutulienė.
Tautinių mažumų būklės stebėsenos metodika susideda iš dviejų dalių – esamos situacijos analizės ir tyrimo instrumento (klausimyno) sudarymo.
Esamos situacijos analizėje apžvelgiamos tautinių mažumų grupių demografinė struktūra, Lietuvos teisinė bazė ir teorinės prielaidos tautinių mažumų būklės stebėsenai. Be to, pateikiama Lietuvoje ir užsienyje atliktų tyrimų apie tautines mažumas apžvalga bei duomenų bazės tautinių mažumų būklei vertinti. Apžvelgiamos taip pat užsienio šalių (Estijos, Suomijos, Lenkijos, Latvijos, Rumunijos bei Slovakijos) gerosios praktikos patirtys tautinių mažumų būklei vertinti.
Tyrimo instrumentas (klausimynas) pateikiamas kartu su metodologijos ir duomenų rinkimo metodo, tiriamosios visumos (populiacijos), duomenų apdorojimo, tyrimo etikos ir duomenų kokybės užtikrinimo bei tyrimo periodiškumo aprašymu.
Klausimyną sudaro 62 klausimai (uždari, atviri, pusiau uždari, skalės) pagal išskirtus pjūvius, susijusius su tautinių mažumų atstovų socialinėmis-demografinėmis charakteristikomis, (ne)diskriminacinėmis patirtimis, žiniasklaidos vartojimu ir vertinimu, kvalifikaciniais, lyderystės gebėjimais, kritinio mąstymo ir pilietiškumo kompetencijų vertinimu, tautinių mažumų atstovų nuomone apie valstybės, savivaldybės institucijų, taip pat NVO vykdomų veiklų, orientuotų į tautinių mažumų atstovų įtrauktį į visuomeninį gyvenimą, vertinimu. Išskirti klausimuose pjūviai paliečia svarbias socialinio, ekonominio, politinio ir kultūrinio gyvenimo sritis, tarp jų užimtumą ir ekonominę padėtį, švietimą, sveikatą, kultūrinį gyvenimą, dalyvavimą viešajame gyvenime, diskriminacijos ir žmogaus teisių apsaugą.
Klausimynas yra orientuotas į tautines mažumas, įskaitant istorines tautines mažumas (Lietuvos karaimus, totorius ir romus).
Situacijos apžvalgoje nustatyti tokie esminiai esamos informacijos apie tautines mažumas ribotumai: tautinių mažumų grupių saviidentifikacijoje, informacijoje apie istorines tautines mažumas bei duomenų, ypač mikro lygmens, prieinamume. Pažymima, kad atliekami tyrimai, liečiantys tautinių mažumų grupes, dažniausiai yra fragmentuoti, pagrįsti kokybiniais tyrimo metodais, daugiau susikoncentravę į tam tikras temas ar sritis (pvz., švietimas, etninis, religinis identitetas) bei į didžiąsias skaičiumi tautinių mažumų grupes (pvz., lenkai, rusai, romai).
Svarbu, kad šis tyrimo instrumentas leis periodiškai (kas dveji metai) rinkti duomenis ir tokiu būdu nuosekliai bei išsamiai stebėti tautinių mažumų padėtį ir jos pokyčius tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Sukaupti duomenys ir jų analizė atlieps tautinių mažumų, suinteresuotų institucijų bei valstybės ir visuomenės poreikius.
Nuoširdžiau dėkojame dr. M. Frėjutei-Rakauskienei, dr. Karoliui Dambrauskui, dr. Jolitai Junevičienei ir dr. Sandra Krutulienei už metodikos parengimą, o Kultūros ministerijai ir Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės už bendradarbiavimą siekiant moksliniais tyrimais grįstos valstybės politikos tautinių mažumų atžvilgiu.
Kviečiame išsamiau susipažinti su Tautinių mažumų būklės stebėsenos metodika Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės svetainėje: https://tmde.lrv.lt/lt/teisine-informacija/tyrimai-ir-analizes/tautiniu-mazumu-bukles-stebesenos-metodika/
