2017 – 2021 m., vadovai – dr. Laimutė Žalimienė ir dr. Andrius Marcinkevičius.
Anotacija
Šios programos poreikį pirmiausia suponuoja Centro strateginio plano kryptys, numatančios socialinės gerovės ir etnosocialinius tyrimus bei akcentuojančios socialinės ir ekonominės politikos priemonių efektyvumo bei poveikio įvairių socialinių grupių gerovei tyrimus. Ši programa atliepia ir vieną iš Europa 2020 strateginių tikslų – mažinti skurdą bei socialinę atskirtį, kas aktualizuojama ir Lietuvos Socialinės įtraukties didinimo 2014–2020 m. veiksmų plane. Programa prisidės ir prie valstybės prioritetiniais įvardijamų lituanistikos tyrimų plėtros, kadangi bus tiriami istoriškai susiformavusių Lietuvoje etninių mažumų integracijos aspektai. Vykdant programą siekiama įvertinti pasirinktų socialinės įtraukties priemonių bei strategijų poveikį socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių gerovei. Įvertinant ankstesnį mokslininkų įdirbį bei socialinė įtraukties ir gerovės koncepcijų ypatingą kompleksiškumą, Programoje apsibrėžiama tyrinėti tokias problemas kaip būsto prieinamumas, formalios ir neformalios globos integravimas, mokesčių moralė, pajamų nelygybę lemiantys veiksniai, taip pat etninių mažumų, migrantų, pabėgėlių lygiaverčio dalyvavimo bei mobilumo galimybių atskirose socialinėse sferose problemos. Programą vykdys Lietuvos socialinių tyrimų centro Socialinės gerovės ir Etninių tyrimų institutai. Siekiant kuo tikslingiau panaudoti Centro mokslinio personalo sukauptą ilgametę tyrimų atlikimo ir jų rezultatų sklaidos patirtį, Programa bus vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su kitais Centro padaliniais.
Programos tikslas
Analizuoti ir vertinti socialinės įtraukties politikos ir gyventojų gerovės sąsajas individualiame, organizaciniame, bendruomenės, socio-politiniame lygmenyse.
Programos uždaviniai
1. Tirti formalios ir neformalios globos integravimo įvairioms socialinės atskirties grupėms problemą Lietuvoje bei palyginamajame kitų ES šalių kontekste:
1.1. Atlikti ekonominių ir moralinių neformalios globos priežasčių ir pasekmių analizę, ypatingą dėmesį skiriant neįgalių bei pagyvenusių žmonių globos klausimams. Įvertinant formalios globos ypatybes bei paslaugų klientų įtraukimo į paslaugų vertinimą galimybes, išryškinti globos paslaugų standartizavimo problemas Lietuvoje.
1.2. Išanalizuoti ir įvertinti ilgalaikės globos paslaugų neįgaliems bei pagyvenusiems asmenims prieinamumą, infrastruktūrą, paslaugų klientų įtraukimo į paslaugų vertinimą metodus, neformalios ir formalios globos integravimo modelius ES šalių palyginamajame kontekste.
2. Tirti šeimos, būsto, socialinės apsaugos, mokesčių politikos sąsajas sprendžiant gyventojų gerovės problemas Lietuvoje bei palyginamajame ES šalių kontekste:
2.1. Išanalizuoti socialinių išmokų poveikį nelygybei ir skurdui Lietuvoje ir ES šalyse socialinės gerovės bei subjektyvios gerovės kontekste, gilinantis į pensijų sistemos reformų poveikį, paramos nuosavo būsto įsigijimui politiką, gyventojų pasitenkinimą valdžia, mokesčių moralę lemiančius veiksnius.
2.2. Tirti inovacijas ir socialinio investavimo praktikas būsto politikos, paramos šeimai ir socialinės apsaugos sistemose Lietuvoje kitų ES ir pasaulio šalių kontekste, atlikti paramos šeimai ir būsto politikos modelių įvairovės analizę.
3. Tirti etninių mažumų, migrantų ir pabėgėlių grupių socialinės įtraukties/atskirties procesus Lietuvoje ir palyginamajame ES šalių kontekste:
3.1. Tirti švietimo sferoje vykstančių procesų poveikį etninių mažumų, migrantų ir pabėgėlių grupių įtraukčiai/ atskirčiai, skiriant ypatingą dėmesį pilietiškumo ugdymo priemonių, minėtų grupių socialinės savijautos švietimo įstaigose, švietimo sistemos dalyvių požiūrio į lygias galimybes švietimo ir profesinėje karjeroje analizei.
3.2. Tirti ir vertinti normatyvinės socialinės politikos priemonių ir priemonių nepatenkančių į formalios socialinės politikos sritis poveikį etninių grupių, migrantų ir pabėgėlių integracijai į darbo rinką, jų ekonominei gerovei ir socialiniam mobilumui.
3.3. Tirti etninių mažumų, religinių, migrantų ir pabėgėlių grupių reprezentaciją viešajame diskurse (žiniasklaidoje), atsižvelgiant į žymų žiniasklaidos priemonių vaidmenį ir svarbą formuojant visuomenės nuostatas į socialinius reiškinius ir minėtas grupes bei tokiu būdu prisidedant prie šių grupių įtraukties/atskirties sampratų konstravimo ir sklaidos viešajame diskurse.